Lazdynai

 

Šiuos metus pradėjome įsigiję Alberto Kazlausko knygą ,,Gatvės gyvos’’ apie Vilniaus miesto periferijas. Nieko nelaukdami keliaujame susipažinti su mikrorajonais ir papasakoti savo įspūdžius iš jų.

Lazdynų maršrutas apie 4,5 km, 13 objektų.

J

   Man, kaip lazdyniečiui, šitas pasivaikščiojimas buvo…keistas. Visus aplankytus objektus daugiau ar mažiau žinojau, tačiau paskaityti istoriją stovint šalia jų buvo įdomu. Žiemą, kai žalumos nėra, Lazdynai yra pilkas betoninis rajonas, kuris atrodo labai nuobodus. Tuo tarpu daugiabučių labirinte stovi  seksualiausia Vilniaus skulptūra „Statybininkas“, kuri tikrai labai tiktų reklamuot čipendeilų pasirodymą ar vyrų striptizą. Nuotaiką tikrai praskaidrina.

   Skaitant rajono istoriją ir vaikščiojant kyla minčių kaip gyvas ir „modernus“ rajonas tapo ramybės oaze, kuriame gyvena daug pensininkų. Sunku įsivaizduoti, jog ten kur dabar stovi maisto prekių parduotuvės buvo kino teatras, naktinis klubas ar prašmatnus restoranas. Dėl to maršrutą pavadinčiau keliavimu po artimą istoriją, kurią daugelis pamena, jos ženklų dar labai daug, bet praktiškai to gyvenimo jau nebėra. Lazdynai yra jau ne Lenino premiją gavęs architektų pasididžiavimas, bet besikeičiantis mikrorajonas su bent jau man labai artimais atributais – požemine perėja su kioskeliais, Arkliu (skulptūra „Rytas“) ir aišku Skardžiu (Lazdynų atodanga).

   Kiekvienas, kuris kilęs iš mažo miestelio ar kaimo, dažnai tuo didžiuojasi, tai, žinokit, išduosiu paslaptį – kiekvienas vilnietis turi tokį patį fetišą savo mikrorajonui. Išskyrus gal Kirtimus. Ten kitaip.

 

6262
Seksualusis „Statybininkas” (A. Dimžlys, 1980 m.)
8989898989
Lazdynų knyginėlis buvusio kino teatro patalpose.

I

   Ar Lazdynų mikrorajonas gali būti romantiškas? Tarp pilkų betoninių pastatų pasislėpusios skulptūros, maži prekybos centrai, ar istorinę reikšmę bylojančios vietos. Keliaujant šiuo maršrutu, aš pasijaučiau kaip namuose. Miegamojo rajono jaukumas – gamta.

   Lazdynų atodanga apie kurią žino tik vietiniai, bet turėtų aplankyti visi. Nėra Vilniuje daug vietų, nuo kurių atsiveria miesto didybė, Neries vingis. O gražu čia bet kuriuo metų laiku.

   Už dešimties minučių kelio iš niekur atsiranda vėtrungė. Tiesiog didelė besisukanti vėtrungė nuo kurios kaip gaivus vėjo gūsis sklinda Lazdynų istorija. Šalia jos jau nebeveikiantys fontanai, o kažkada čia buvo mikrorajono centras su legenda tapusius ,,Erfurto” restoranu. Sunku patikėti, kad čia buvo 150 vietų restoranas su orkestru ir žvaigždėmis ne tik Lietuvos, bet ir Sovietų sąjungos.

   Po šio maršruto aš manau, kad tai vienas įdomiausių istoriškai mikrorajonų Vilniuje. Betonas irgi turi istoriją.

   Iki susitikimo Lazdynuose, pavasarį, kai ieškosim voverių!

59652962
Užmirštoji „Kanklininkė” (E. Palšytė – Kasperavičienė, 1982 m.)

Copyright © 2017 Visos teisės saugomos.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s