Katedros požemiai

 

Ekskursija į Katedros rūsius su gidu Donatu Jokūbaičiu

I

     Netikėta ekskursija įvyko. Trumpai planuota, bet labai laukta, nes senai norėjau pamatyti Barboros Radvilaitės kapą Vilniaus katedroje. Bet ar gražių istorijų vedina, nenusivyliau? Deja, nusivyliau. Nes tikėjausi prabangos, išpuošto kapo, nutapytų skliautų ir gėlių. Na, o pamačiau tik paprastą rudą karstą su pomirtine karūnos kopija. Viskas. Gaila, kad mūsų toks požiūris į šalies valdovus. Bet vis tiek noriu šiek tiek panegirikos Barborai.

   Romantiškomis istorijomis apipintas Barboros ir Žygimanto Augusto gyvenimas, primena istorinės dramos siužetą. Kuriame daug kovos dėl meilės, grožio ir prabangos. Sklinda kalbos, kad net pati Anglijos karalienė pavydėjo Barborai Radvilaitei papuošalų ir perlų. Deja tai liko tik graži istorija.

     Bet dabar suprantu, kodėl Vilniaus katedros aikštė tapo įsimylėjėlių susitikimo vieta. Tam tikrai turėjo įtakos ši meilės istorija. Kad ir kaip įsivaizduojate Katedros rūsius, vis vien kviečiu juos aplankyti, bent kartą gyvenime.

dsc_0353-1
Barboros Radvilaitės kapas Vilniaus Katedros rūsyje

J

    Katedros požemiai man visada buvo tokia mistinė vieta, apie kurią daug girdėjau, bet niekada nebuvau. Iki šiol. Bandžiau įsivaizduoti kokio jie dydžio, gal kaip Paryžiaus katakombos? Ne visai, tiksliau būtų juos pavadinti katedros rūsiu – ten nereikia visada būti pasilenkus, ten pakankamai neblogai įkurti ekspoziciniai kambariai, nesijaučia klaustrofobiškos atmosferos.

    Ne paslaptis, kad ten palaidoti turbūt vieni žymiausių Lietuvos istorinių veikėjų (neskaitant Rasų kapinių), tad nusileidęs laiptukais tikėjausi pamatyti mini mauzoliejų. To pojūčio, kuris turėtų būt lankant Barboros Radvilaitės ar V. Vazos kapus visgi nėra. Kapai nedidingi, jie yra visiems prieinamoje vietoje ir jei kas nors norės pastuksenti Barborai į karstą, tai tikrai lengvai įmanoma. Čia pasijaučia, kad gal ir senuosius Lietuvos valdovus laidojo taupant mokesčių mokėtojų pinigus.

    Kalbant rimtai, be gido pasakojimų šios vietos lankymas būtų nuobodus. Šį sykį sutinku su Bažnytinio paveldo muziejumi, kad į katedros „požemius” reikėtų eiti grupėmis t.y. su vedliu. Apsilankyti verta, ypač tikriesiems vilniečiams, nes nepaisant pasakojimų, visgi katedros rūsys yra vienas tikrai „kitokių” objektų Vilniuje. Jei pabodo vaikščioti žemės paviršiumi, visai kartais įdomu „nusileisti” į istoriją.

Copyright © 2017 Visos teisės saugomos.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s