Antakalnis

Šiuos metus pradėjome įsigiję Alberto Kazlausko knygą ,,Gatvės gyvos’’ apie Vilniaus miesto periferijas. Nieko nelaukdami keliaujame susipažinti su mikrorajonais ir papasakoti savo įspūdžius iš jų.

J

    Antakalnis – senjorų rajonas su daugiabučiais prie Neries. Tokį vaizdinį man sukeldavo šis mikrorajonas. Pasivaikščiojus autoriaus sudarytu maršrutu darosi aišku, kodėl piliečiai-veteranai taip jį mėgsta. Yra tikrai daug istorinių vietų lyginant su kitomis Vilniaus vietomis. Jaučiasi, jog šis mikrorajonas buvo apgyvendintas anksčiau nei kokie Lazdynai ar Naujininkai. Saulės kapinės, vadinamasis Sapiegų parkas ir rūmai, Vileišių rūmai, rašytojų namas – tai akcentai rodantys, kad Antakalnis buvo pasiturinčių vilniečių vieta. Žinoma prie aukštuomenės bandė ,,įsitrinti” ir abejotinos reputacijos Sluška ir Petraitis su savo grandiozinėmis statybomis.

    Visgi išskirtinis objektas Antakalnyje yra Petro ir Povilo bažnyčia. Nepaisant to, kad nesu didelis religinių objektų mėgėjas, tačiau bažnyčioje esančios statulos tikrai sužavi. Drąsiai įvardinčiau ją įdomesne net už Katedrą.

    Vertos dėmesio ir Antakalnio g. esančios ambasados, įdomu palyginti skirtingų valstybių atstovybių architektūrą, aplinką. Antakalnis niekuo nenustebins, nes visi jame esantys objektai yra panašūs, visgi, kiekvienas pastatas čia turi istoriją ir Vilniuje tokių ,,senovinių” rajonų nėra daug. Be to, pasivaikščiojimai šalia Neries turi savito žavesio.

I

    ‘’REGINA PACIS FUNDA NOS IN PACE’’ šiais žodžiais norėčiau pradėti savo įspūdžius iš Antakalnio. Nebuvo matyt kuklus žmogus M. K. Pacas. Pastatęs baroko perlą – Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kuri nuskambėjo savo grožiu per visą pasaulį. Visoms skulptūroms apžiūrėti tikriausiai reikėtų mažiausiai pusdienio, nes jų net 2000.

    O dabar grįžtu prie maršruto Antakalnis. Autoriui dėkoju už puikiai sudarytą maršrutą.

    Antakalnis asocijuojasi su jau minėta Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, ligoninėmis ir Sapiegų rūmais, bet klaidinga manyti, kad ten daugiau nieko nėra. Ten apstu dvarų, rūmų, kuriems labai reikia ne tik lankytojų, bet ir priežiūros.

    Vienas iš tokių pastatų Sluškių rūmai ant Neries kranto. Dabar ten įsikūrę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakultetas. Gal ir įspūdinga mokytis tokiame pastate, tačiau jis yra labai apleistas. Iš kitos pusės vaikščiojant aplink rūmus, girdėjome fleita grojančius studentus, kas visai suteikė gyvumo šiai vietai.

    Kita vieta Justino Konopackio rezidencija. XVIII a. šiame pastate buvo restoranas ,,Kinija’’ bei kiniškas sodas, dėl to ši vieta geriau žinoma kaip ,,Kinų vila’’. Šis triaukštis pastatas kviečia prieiti arčiau dėl savo didingų skulptūrų. Tačiau labai gaila, kad nebeliko sodo ir kitų pastatų.

    Na, o pabaigai kavinė ,,Trys pušelės’’. Užėjome atsargiai, nes iš išorės nelabai supratome kokia tai vieta. Bet nustebino, kad galima lauke drąsiai sėdėti ir dar ,,Panoramą” žiūrėti. Vieta tvarkinga, erdvi, bet, deja, kainos kaip centre, tas šiek tiek nustebino.

 

Copyright © 2017 Visos teisės saugomos.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s